Giminystės ryšių reikšmė teisiniuose reikaluose

Sausio6

Tema apie giminystę yra pakankamai svarbi, nes, apie tai nežinant, gali kilti įvairių nesusipratimų.

Didysis lietuvių kalbos žodynas rašo, kad „giminė – kelios kartos žmonių, turinčių bendrus protėvius“, o giminystė – tai „buvimas gimine, giminiškumas“. Lietuvoje, vadinamoje brolelių ir „švogerėlių“ žeme, ypač – jos teisėje, giminystė yra svarbi sąlyga teisėms ir pareigoms, apribojimams, įvairioms sąlygoms ir aplinkybėms atsirasti. Su giminystės sąvoka susiduriame įvairiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, valstybės tarnybos, baudžiamojo proceso ir kituose teisiniuose reikaluose. Giminystės ryšiai itin aktualūs paveldėjimo ir šeimos teisiniuose santykiuose. Pavyzdžiui, paveldint pagal įstatymą Lietuvoje egzistuoja šešios įpėdinių eilės LR Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje, nustatytos vien tik pagal kraujo giminystės laipsnį.

LR CK 3.130 str. sako, kad giminystė – yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.

Civilinėje teisėje numatytos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.). Giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį, yra tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.). Giminystė, einanti iš protėvio į palikuonį, yra tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir t. t.). Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.).

Giminystės laipsnis – tai skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio (protėvių) gimimą. Pavyzdžiui: pirmas giminystės laipsnis – tarp tėvų ir vaikų, antrasis – tarp senolių ir jų vaikaičių, ir tarp brolių ir seserų ir t.t.

Nepamirština, kad giminystei prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių ir įtėvių bei jų giminaičių. Nors tokiu atveju kraujo ryšio nėra, tačiau, jeigu jau kas ryžtasi pripažinti kūdikį savo vaiku, tai privalės niekada nedaryti jokių skirtumų tarp biologinio vaiko ir įstatymiškai įvaikintojo…

Giminystė kelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais ir tai, tik esant atitinkamam įstatymų numatytam giminystės artumo laipsniui. Pavyzdžiui, įstatymas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą tarp antrosios eilės pusbrolių (pusseserių). Tarp jų leidžiama santuoka. Reiškia, šio laipsnio giminystė jau tik tradicinė ir įstatymiškai nelaikoma giminyste.

Daugelyje teisės rūšių nurodoma, kad atitinkamos sąlygos atsiranda tarp artimųjų giminaičių. Reikėtų vadovautis LR CK 3.135 str., nurodančiu, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), jeigu ko nenumatyta specialiam atvejui arba specialioje normoje. Tačiau yra daug išimčių. Pvz., valstybė, nustatydama apmokestinimo tvarką, brolių ir seserų artimaisiais giminėmis nelaiko. Dovanojant turtą, nuo atitinkamų mokesčių atleidžiami tik tiesiosios žemutinės ir tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, o broliai ir seserys – ne… Mat, kai valstybės „vyrams“ reikia pinigų – tada… brolis-lietuvis jau nebe brolis (lipk iš „grūšės“ ir mokėk…), o mokesčių mokėtojas.

Kokiais atvejais dovanojimo sutartį būtina tvirtinti notariškai

Sausio3

Dovanojimo sutartys pagal lietuvišką tradiciją ir įstatymus gali būti žodinės, rašytinės ir patvirtintos notariškai. Jų sudarymo formą nustato LR Civilinio kodekso 6.469 str.

Žodžiu gali būti sudaromos tik tokios sutartys, kurių suma (vertė) neviršija 5000 Lt. Tačiau, šalims pageidaujant, tokius sandorius nedraudžiama įforminti ir raštu arba pasitvirtinti notariškai.

Sutartys, kai dovanojamo turto vertė nuo 5000 iki 50000 Lt, turi būti rašytinės formos, o šalių pageidavimu gali būti patvirtintos ir notariškai. Jeigu nesilaikyta reikalaujamos rašytinės formos, tai kilus ginčui, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

Nekilnojamojo daikto (žemės ir statinių) dovanojimo sutartys, taip pat dovanojimo sutartys, kurių suma didesnė kaip 50000 Lt, be išimčių turi būti notarinės formos. Šio reikalavimo nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu.

Pravartu žinoti, kad nekilnojamojo arba privalomo registruoti daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartį reikia įregistruoti viešame registre, nes prieš trečiuosius asmenis teisines pasekmes turės tik įregistruota sutartis.

Šakiuose įkurtas Krikščionių partijos skyrius

Gruodžio30

Šakiuose atidarytas dar vienas Krikščionių partijos skyrius. Prie puodelio arbatos apie miestą riečiančias problemas susirinko pasikalbėti nemažas būrys šakiškių bei Seimo narys Jonas Ramonas, Krikščionių partijos generalinis sekretorius Albinas Pilipauskas, administracijos direktorius Arnoldas Žvikas. „Skaidrumo kol kas mūsų miesto valdyme nėra ir Šakiams tikrai reikia permainų“,- teigė šakiškis Romualdas Damušis, vėliau vienbalsiai išrinktas įkurto Krikščionių partijos Šakių skyriaus pirmininku.

Sveikindamas naujo skyriaus narius parlamentaras Jonas Ramonas kvietė visus miestelėnus jungtis prie Krikščionių partijos ir taip keisti Lietuvą. „Kviečiu visus susitelkti ir kalbėtis, o taip pat siūlyti. Tik dirbdami kartu mes galime pakeisti Lietuvą“, – sakė Krikščionių partijos frakcijos Seime narys.

Šiuo metu Krikščionių partijai priklauso beveik 8000 žmonių iš visos Lietuvos.

Nuotraukos:

pirma

antra

trecia

Kaip elgtis nutraukiant santuoką

Gruodžio29
Santuoka gali būti nutraukta trejopai:
- abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
- vieno sutuoktinio prašymu,
- dėl sutuoktinių kaltės.
- Bendru abiejų sutuoktinių sutikimu išsiskirti paprasčiausia, tačiau tam reikalingos trys sąlygos: 1) santuokos trukmė ne mažiau kaip vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnus; 2) jie turi būti sudarę ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto pasidalijimo, santykių su kreditoriais nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų bei vienas kito išlaikymo, dalyvavimo nepilnamečius vaikus auklėjant bei visų kitų turtinių teisių ir pareigų).
Abiejų sutuoktinių pasirašytas prašymas, nurodžius santuokos iširimo priežastis kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Teismas santuoką nutrauks ir patvirtins pridedamą sutartį, jeigu įsitikins, kad santuoka tikrai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl galėtų pradėti gyventi kartu. Pvz., jeigu sutuoktiniai daugiau kaip metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, reikia laikyti, kad santuoka faktiškai iširusi. Žinotina, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sutuoktiniui ar išlaikomajam susirgus, tapus nedarbingam, bet kuris iš buvusių sutuoktinių turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios sutarties sąlygų pakeitimo.
Jeigu santuoką dar galima išgelbėti, teismas savo iniciatyva arba vieno sutuoktinio reikalavimu gali sustabdyti bylą ir nustatyti iki 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Sustabdyta byla atnaujinama vieno iš sutuoktinių prašymu nustatytam terminui praėjus. Jeigu per metus laiko nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinis į teismą nesikreips, pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu, o apsigalvojus vėliau, procedūrą teks pradėti iš naujo.
- Vieno sutuoktinio prašymu ištuokiama, tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
a) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo pripažintas neveiksniu arba nežinia kur esančiu,
b) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau kaip vienerius metus,
c) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus.
Prašymas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, būtinai nurodant:
1) ar yra čia minimų būtinųjų sąlygų,
2) būdą ir sąlygas, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams,
3) duomenys apie sutuoktinių kreditorius, pažymint, kad ieškovas yra pranešęs jiems apie būsimą bylą.
Prašymas nagrinėjamas supaprastinto žodinio proceso tvarka. Susitaikymo terminas paprastai netaikomas.
Žinotina, kad, atsižvelgiant į sutuoktinių amžių, santuokos trukmę, nepilnamečių vaikų interesus, gali būti atsisakyta nutraukti santuoką, jeigu tai galėtų sukelti esminės žalos kuriam nors sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
Nutraukdamas santuoką, teismas išsprendžia, kokias pavardes pasiliks sutuoktiniai, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais klausimus, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Esant neveiksniam sutuoktiniui, reikalinga globos (rūpybos) institucijos išvada.
- Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinių kaltės galimas tik tada, kai bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl kurios nors iš šių priežasčių:
a) jeigu sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą;
b) jei jis yra neištikimas;
c) jei jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
d) jei jis paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpina.
Atsakovas gali prieštarauti dėl savo kaltės arba įrodinėti ieškovo kaltę, todėl gali būti, kad teismas pripažins, jog santuoka iširo dėl paties ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Tokios bylos nagrinėjamos ieškininės teisenos tvarka, ir, esant reikalui, byla gali būti sprendžiama uždarame posėdyje. Tai dažniausiai būna brangus, ilgas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Sutuoktinio kaltę būtina įrodyti liudytojų parodymais arba dokumentais: charakteristikomis, policijos, medicininių, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos institucijų pažymomis ir kt..
Žinotina, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltasis sutuoktinis praranda įstatyme ar vedybų sutartyje numatytas išsituokusiojo teises, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kaltojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis kito sutuoktinio reikalavimu privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
Jeigu šeima gyvena vienam sutuoktiniui priklausančiame bute, teismas gali uzufrukto teise palikti kitą sutuoktinį gyventi, jeigu su juo po skyrybų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, iki šiems sueis pilnametystė.
Jeigu vienas sutuoktinis augina bendrą savo ir buvusiojo sutuoktinio vaiką, arba yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, jam iš kito gali būti priteistas išlaikymas.
Sutuoktinis, dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjęs įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), gali reikalauti iš antrojo išlaidų atlyginimo.
Sprendžiant apie išlaikymo dydį, atsižvelgiama į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių materialinę padėtį, sutuoktinio elgesį, indėlį, kaupiant bendrąjį turtą, arba tyčinį kenkimą kitam tą turtą sukaupti.
Sutuoktiniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas mirus, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
Santuokos nutraukimas, sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Todėl visi sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, po bylos dėl skyrybų iškėlimo dienos, slapčia ar nesąžiningai vieno sutuoktinio, sudaryti, siekiant savanaudiškų arba antrajam žalingų kėslų, kito sutuoktinio prašymu gali būti pripažinti negaliojančiais.

Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija)

Gruodžio28

Kalbantis liūdna skyrybų tema, kartais užsimenama apie naują terminą mūsų teisiniame leksikone – gyvenimą skyrium (separaciją). LR Civiliniame kodekse numatyta, kad sutuoktiniai, oficialiai nenutraukę santuokos, gali gyventi savo atskirus gyvenimus, oficialiai atsiriboję vienas nuo kito savo teises ir pareigas, nevesdami bendro ūkio, neturėdami ir nesukurdami bendrosios jungtinės nuosavybės. Gyvenimo skyrium (separacijos) teisinė būsena, arba toks teisinis sutuoktinių tarpusavio santykių statusas nustatomas teisme. Bet kuris sutuoktinis šiuo reikalu gali kreiptis į teismą, jeigu dėl kokių nors aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinu arba gali pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Jeigu bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo kreipiasi abu sutuoktiniai, ir jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto ir skolų pasidalijimo bei tarpusavio išlaikymo klausimus, teismo procesas žymiai supaprastėja.

Sutuoktinis, prieš kurį yra prašymas dėl separacijos, gali paduoti priešinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, ir sutuoktinis, kuriam iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, gali reikšti priešinį reikalavimą dėl gyvenimo skyrium. Jeigu vienas sutuoktinis prašo santuoką nutraukti, o kitas – patvirtinti separaciją, teismas gali išspręsti ginčą bet kurio naudai, priklausomai nuo aplinkybių.

Gali būti skiriamas iki 6 mėn. trukmės susitaikymo laikas, ir jo metu nustatytos laikinosios apsaugos priemonės: vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, turto areštas, draudimas matytis su vaikais arba lankytis tam tikrose vietose ir t.t.

Teismas, patvirtindamas gyvenimą skyrium, nustato, su kuo gyvens nepilnamečiai vaikai, kas juos išlaikys ir kaip tėvai dalyvaus nepilnamečių auklėjime. Sprendžiant, kam iš sutuoktinių liks teisė gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, pirmenybė turi būti teikiama tam, su kuriuo lieka nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas. Bylinėjimosi supaprastinimui patartina pateikti teismui bendrą pareiškimą ir sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, kurioje reiktų laikytis analogiškų principų, kaip ir santuoką nutraukiant bendru sutarimu, suminėtų LR CK 3.53 str. 3 d.

Patvirtinus gyvenimą skyrium, sutuoktinių bendras gyvenimas baigiasi, bet išlieka kitos jų teisės ir pareigos, pvz.: teisės ir pareigos nepilnamečiams vaikams, teisės ir pareigos išlaikyti vienas kitą ir dar kai kurios specifinės prievolės. Tačiau, kaip nurodo LR CK 3.77 str. 3 d., priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, teismas visais atvejais privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Besiskiriantys dažnai pageidauja skyrybų procedūrą užbaigti kuo skubiau. Teismai tiek separacijos, tiek ir santuokos nutraukimo bylose į tokį įsakmų įstatymo reikalavimą kartais pažiūri liberaliai ir nepagrįstai palieka turto padalijimo klausimą neišspręstą. Toks sprendimas buvusiems sutuoktiniams suteikia dvasios ir kūno laisvę, tačiau ateičiai palieka užslėptas žabangas ir kliūtis, į kurias disponuojant bendrąja santuokoje įgyta nuosavybe, jie anksčiau ar vėliau pateks. Ir nors turtas įregistruotas tik vieno kurio nors sutuoktinio vardu, tačiau atliekant bet kokio nekilnojamojo arba kito turto, kuriam reikalinga privalomoji registracija sandorius (žemės ar miško sklypų, vandens telkinių, statinių, įmonių, transporto priemonių, pajų, akcijų, hipotekos, indėlių ir sąskaitų ir kt.), visais atvejais bus reikalaujama pateikti teismo sprendimą apie pasidalijimą, arba sandorio sudaryme privalės dalyvauti buvusysis sutuoktinis, kadangi teisiškai jis yra paliktas bendraturčiu (bendrasavininkiu).

Patartina iki bylos turtą taikiai pasidalinti rašytine sutartimi ir pasitvirtinti pas notarą, taip sutaupant laiko ir pinigų. (Teismo žyminis mokestis – 3% nuo pasidalijamo turto vertės, o notaro rinkliava – ne daugiau 1%). Sutuoktiniams, atnaujinus bendrą gyvenimą, t.y. nutraukus separaciją, jų turtas lieka atskirtas, kol jie oficialiai nesusitars kitaip. Pažymėtina, kad gyvenimas skyrium ilgiau kaip 1 metus yra viena iš būtinųjų sąlygų, kuriai esant bet kuris sutuoktinis turi teisę reikalauti santuoką nutraukti pagal LR CK 3.55 str. (Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu).