Atgal »    Į titulinį »

Giminystės ryšių reikšmė teisiniuose reikaluose

Sausio6

Tema apie giminystę yra pakankamai svarbi, nes, apie tai nežinant, gali kilti įvairių nesusipratimų.

Didysis lietuvių kalbos žodynas rašo, kad „giminė – kelios kartos žmonių, turinčių bendrus protėvius“, o giminystė – tai „buvimas gimine, giminiškumas“. Lietuvoje, vadinamoje brolelių ir „švogerėlių“ žeme, ypač – jos teisėje, giminystė yra svarbi sąlyga teisėms ir pareigoms, apribojimams, įvairioms sąlygoms ir aplinkybėms atsirasti. Su giminystės sąvoka susiduriame įvairiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, valstybės tarnybos, baudžiamojo proceso ir kituose teisiniuose reikaluose. Giminystės ryšiai itin aktualūs paveldėjimo ir šeimos teisiniuose santykiuose. Pavyzdžiui, paveldint pagal įstatymą Lietuvoje egzistuoja šešios įpėdinių eilės LR Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje, nustatytos vien tik pagal kraujo giminystės laipsnį.

LR CK 3.130 str. sako, kad giminystė – yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.

Civilinėje teisėje numatytos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.). Giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį, yra tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.). Giminystė, einanti iš protėvio į palikuonį, yra tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir t. t.). Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.).

Giminystės laipsnis – tai skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio (protėvių) gimimą. Pavyzdžiui: pirmas giminystės laipsnis – tarp tėvų ir vaikų, antrasis – tarp senolių ir jų vaikaičių, ir tarp brolių ir seserų ir t.t.

Nepamirština, kad giminystei prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių ir įtėvių bei jų giminaičių. Nors tokiu atveju kraujo ryšio nėra, tačiau, jeigu jau kas ryžtasi pripažinti kūdikį savo vaiku, tai privalės niekada nedaryti jokių skirtumų tarp biologinio vaiko ir įstatymiškai įvaikintojo…

Giminystė kelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais ir tai, tik esant atitinkamam įstatymų numatytam giminystės artumo laipsniui. Pavyzdžiui, įstatymas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą tarp antrosios eilės pusbrolių (pusseserių). Tarp jų leidžiama santuoka. Reiškia, šio laipsnio giminystė jau tik tradicinė ir įstatymiškai nelaikoma giminyste.

Daugelyje teisės rūšių nurodoma, kad atitinkamos sąlygos atsiranda tarp artimųjų giminaičių. Reikėtų vadovautis LR CK 3.135 str., nurodančiu, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), jeigu ko nenumatyta specialiam atvejui arba specialioje normoje. Tačiau yra daug išimčių. Pvz., valstybė, nustatydama apmokestinimo tvarką, brolių ir seserų artimaisiais giminėmis nelaiko. Dovanojant turtą, nuo atitinkamų mokesčių atleidžiami tik tiesiosios žemutinės ir tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, o broliai ir seserys – ne… Mat, kai valstybės „vyrams“ reikia pinigų – tada… brolis-lietuvis jau nebe brolis (lipk iš „grūšės“ ir mokėk…), o mokesčių mokėtojas.


Atgal »    Į titulinį »