Atgal »    Į titulinį »

Kaip elgtis nutraukiant santuoką

Gruodžio29
Santuoka gali būti nutraukta trejopai:
- abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
- vieno sutuoktinio prašymu,
- dėl sutuoktinių kaltės.
- Bendru abiejų sutuoktinių sutikimu išsiskirti paprasčiausia, tačiau tam reikalingos trys sąlygos: 1) santuokos trukmė ne mažiau kaip vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnus; 2) jie turi būti sudarę ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto pasidalijimo, santykių su kreditoriais nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų bei vienas kito išlaikymo, dalyvavimo nepilnamečius vaikus auklėjant bei visų kitų turtinių teisių ir pareigų).
Abiejų sutuoktinių pasirašytas prašymas, nurodžius santuokos iširimo priežastis kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Teismas santuoką nutrauks ir patvirtins pridedamą sutartį, jeigu įsitikins, kad santuoka tikrai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl galėtų pradėti gyventi kartu. Pvz., jeigu sutuoktiniai daugiau kaip metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, reikia laikyti, kad santuoka faktiškai iširusi. Žinotina, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sutuoktiniui ar išlaikomajam susirgus, tapus nedarbingam, bet kuris iš buvusių sutuoktinių turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios sutarties sąlygų pakeitimo.
Jeigu santuoką dar galima išgelbėti, teismas savo iniciatyva arba vieno sutuoktinio reikalavimu gali sustabdyti bylą ir nustatyti iki 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Sustabdyta byla atnaujinama vieno iš sutuoktinių prašymu nustatytam terminui praėjus. Jeigu per metus laiko nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinis į teismą nesikreips, pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu, o apsigalvojus vėliau, procedūrą teks pradėti iš naujo.
- Vieno sutuoktinio prašymu ištuokiama, tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
a) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo pripažintas neveiksniu arba nežinia kur esančiu,
b) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau kaip vienerius metus,
c) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus.
Prašymas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, būtinai nurodant:
1) ar yra čia minimų būtinųjų sąlygų,
2) būdą ir sąlygas, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams,
3) duomenys apie sutuoktinių kreditorius, pažymint, kad ieškovas yra pranešęs jiems apie būsimą bylą.
Prašymas nagrinėjamas supaprastinto žodinio proceso tvarka. Susitaikymo terminas paprastai netaikomas.
Žinotina, kad, atsižvelgiant į sutuoktinių amžių, santuokos trukmę, nepilnamečių vaikų interesus, gali būti atsisakyta nutraukti santuoką, jeigu tai galėtų sukelti esminės žalos kuriam nors sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
Nutraukdamas santuoką, teismas išsprendžia, kokias pavardes pasiliks sutuoktiniai, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais klausimus, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Esant neveiksniam sutuoktiniui, reikalinga globos (rūpybos) institucijos išvada.
- Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinių kaltės galimas tik tada, kai bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl kurios nors iš šių priežasčių:
a) jeigu sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą;
b) jei jis yra neištikimas;
c) jei jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
d) jei jis paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpina.
Atsakovas gali prieštarauti dėl savo kaltės arba įrodinėti ieškovo kaltę, todėl gali būti, kad teismas pripažins, jog santuoka iširo dėl paties ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Tokios bylos nagrinėjamos ieškininės teisenos tvarka, ir, esant reikalui, byla gali būti sprendžiama uždarame posėdyje. Tai dažniausiai būna brangus, ilgas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Sutuoktinio kaltę būtina įrodyti liudytojų parodymais arba dokumentais: charakteristikomis, policijos, medicininių, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos institucijų pažymomis ir kt..
Žinotina, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltasis sutuoktinis praranda įstatyme ar vedybų sutartyje numatytas išsituokusiojo teises, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kaltojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis kito sutuoktinio reikalavimu privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
Jeigu šeima gyvena vienam sutuoktiniui priklausančiame bute, teismas gali uzufrukto teise palikti kitą sutuoktinį gyventi, jeigu su juo po skyrybų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, iki šiems sueis pilnametystė.
Jeigu vienas sutuoktinis augina bendrą savo ir buvusiojo sutuoktinio vaiką, arba yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, jam iš kito gali būti priteistas išlaikymas.
Sutuoktinis, dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjęs įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), gali reikalauti iš antrojo išlaidų atlyginimo.
Sprendžiant apie išlaikymo dydį, atsižvelgiama į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių materialinę padėtį, sutuoktinio elgesį, indėlį, kaupiant bendrąjį turtą, arba tyčinį kenkimą kitam tą turtą sukaupti.
Sutuoktiniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas mirus, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
Santuokos nutraukimas, sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Todėl visi sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, po bylos dėl skyrybų iškėlimo dienos, slapčia ar nesąžiningai vieno sutuoktinio, sudaryti, siekiant savanaudiškų arba antrajam žalingų kėslų, kito sutuoktinio prašymu gali būti pripažinti negaliojančiais.

Atgal »    Į titulinį »